A U S Z R A Erdvės įpaminklinimas dr. J.Basanavičiui atminti
2016
Vienintelis konkurso nugalėtojas
2016
Vienintelis konkurso nugalėtojas
A U S Z R A
Erdvės įpaminklinimas dr. J.Basanavičiui atminti
2016-2018
Vilnius
Paminklas – E r d v ė – Laisvės forma
Raktinis pagrindas: Basanavičius – Šviesulys – Bokštas – Aikštė – Laisvė – Sodas – Aušra – Nauja
Bene giliausiai Dr. Jono Basanavičiaus veikloje ir kūryboje atspindėtas – Raštas, jo pasakiškumas virtęs tikrove – visą nušvietusia AUSZRA ir Laisve.
MINTIS :
Sukurti drąsią, jautrią ir prasmingą vietą, skirtą J.Basanavičiaus atminimui, bei mūsų pačių savikūrai.
.
PAGRINDIMAS:
Šviesus, skaidrus ir įkvepiantis naujas mažasis ansamblis Vilniuje, kuriamas žiūrint į pagrindinę, istorinę-urbanistinę-mitologinę šiaurės-pietų ašį, joje tarpstančias įspūdingas vertikales dominantes-bokštus.
Pradedant nuo Gedimo bokšto ir toliau matant – Katedros varpinę, Šv.Jono bokštą, Rotušę (su beje irgi L.Stuokos-Gucevičiaus projektuotu bokštu) ateinam iki ansamblio
, kuriame irgi pasiūloma archiskulptūrinė vertikalė, bei ašies užbaiga su Aušros Vartais.
Naujoji vertikalė randas senųjų namų (nugriautų sovietmečiu) sankirtoj , kurioje buvo išvystytas kampas kaip akcentas (suvedant į bokštuką, per erkerį ar išvystant laiptinės vertikalę).
Kaip matome iš vizualiųjų ašių schemos, naujoji vertikalė susiklosčiusių istoriškai ašių negožia, o prasmingai jas papildo.
.
Visgi ansamblio pagrindu ir centru tampa laisva balta amfiteatrinė aikštė.
Tai tūrinis sprendimas laisvos erdvės išryškinimui. Trijų sluoksnių struktūra: atviros laisvos aikštės, pietuose – žaliųjų tūrių (visžalė augmenija) ir šiaurėje – “Aušros” bokšto.
Skirtingai nei daugumoje ankstesniųjų pasaulio ir Lietuvos pavyzdžių, kur aikščių vidury įstatomas objektas, šioje gi kompozicije, pagrindu tampa sukaupta laisva Erdvė.
Tai galėtų atspindėti idėjinį J. Basanavičiaus gyvenimo siekį, kuriam buvo lemta išsipildyt – sutelkt žmones, mintį, paveldą ir vietą – kaip Laisvės erdvę,
kurią žinia, su bendražygiais Jis mums paliko kaip dovaną. Atsidėkodami ir tarsi keliaudami erdvėlaikiu, mes kuriam architektūrinę-skulptūrinę-gamtinę situaciją, kurios veikėjai ir kūrėjai dabar jau esame mes patys ir galbūt paliksim įspūdingą, įkvepiantį Laisvės palikimą ateinančiom kartom.
.
Urbanistiškai žiūrint, siūlomi sprendiniai spręndžia nerišlų esamą užstatymą. Vertikalusis akcentas sukaupia gatvių sankirtos centrą, o kuriamo ansamblio bendra kompozicija taipogi papildo ir praplečia filharmonijos komplekso estetinį bei mastelišką turinį.
Siekiant darnaus meninio įsiliejimo į esamą daugiaformę ir daugiabriaunę istorinę-urbanistinę aplinką, – pasirinkti sukaupiančių ir minkštų formų sprendiniai. Dominuoja apskritimai išaugantys į turį: “Aušros” bokštas kaip vizualinis koloninis akcentas, baltos aikštės vidurys su švelnia įduba ir visžalis sodas, sukomponuotas iš “koloninių” medžių (kadagiai, puskiparisiai, tujos ir kt.).
Mainant koncentriškus ir išcentriškus pradus, projekte siekta sukurti visuminį integralaus, bet savito charakterio vienetą, kurio viduj formuotųs gyvos sutelkties jausmas.
.
Meninis akcentas – “Aušros” bokštas (18.00×3.70m) ir galima jo perkeltinė prasmė prisimenant Dr. Jono Basanavičiaus figūros “bokštinę” reikšmę ir mąstą.
Istorijoj daugiausia randam pavyzdžių, kai kolonos-bokštai statyti siekiant pažymėti didžiuosius nukariavimus (Trajano kolona), pergales arba pabrėžti kitokias atmintis. Jų formas randame monumentalias, dažnai gigantiškas, sunkiasvorio medžiagiškumo…
Nauju atveju – įpaminklinimas “Aušra”, kuriuo kviečiama atsgręžt į atspindėjimą, skaidrumą ir iššviesėjimą. Simboliškai tai tarsi rašto ritinys, kurį gali skaityti, jame būti arba pro jį stebėti.
Nuo akmeninio pilko pagrindo pradėjęs kilti, eglių ar spindulių raštais, veidrodinio plieno atspindžiais, tūris palaipsniui virsta peršviečiama skaidria stiklo struktūra į kurią patekęs žmogus pats išvysta pasaulį laisvai ir naujai, galbūt aušroj. Naujam matymui ir savikūrai, Dr. J. Basanavičiaus atminties įpaminklinime siūloma pasiremti švietėjiškais minties ir rašto, kalbos ir tolerancijos, neideologiškumo , bet bendražmogiškumo ir visuomeniškumo sandais.
Simboliškai bokštas artimas kaneliūrinei kolonai, kas pabrėžtų patriarcho daugiabriaunį palikimą ir jėga. Metaforiškai tai primintų medį su stipriai išreikštu kamienu, kuris tvirtai stovi ant Vilniaus pagrindo, o kildamas nenutrūksta, bet susilieja saulės šviesoj.
Nakty tai būtų spindulingas miesto šviesulys.
Įėjimas numatytas iš šiaurės rytų, kertinio kampo, aikštės pusės. Tarsi per atlenktą lapą, pirma patenkama į erdvę, kurioje prasideda laiptai (numatyta ir neįgaliųjų pakėlimo įranga montuojama su porankio konstrukcija).
.
MEDŽIAGOS. Nerūdyjančio poliruoto (veidrodinio) plieno ir šiltai tonuoto stiklo struktūra su spiralinias, baltais, metalo ažūro laiptais.
Iš lauko numatyta dedikacija ir padėka. Ant abstrahuotos bazinės paminklo dalies įvedamas užrašas-metalo kiauraraščio raižinys, kuris tamsiu metu – šviečiantis:
Dr. Jonui Basanavičiui atminti * 1918-2018 * dėkinga laisva Lietuva
.
Saikingai išorinėj pusėj pažymėta padėka, vidinėj pusėj (mini muziejukas-laipotinė, ~12 m2) labiau išskleista į memorialinį- istorinį matmenį, kuris kylant šimtu laiptų (su šimtu įrašų) aukštyn palaipsniui persikeičią į ateities paslapties piešinį-peizažą.
Svarbus pakilimo laiptais, kaip dvasinio išgyvenimo ir augimo motyvas.
Meninis archiskulptūrinis sprendimas su ryškiu šviesos virsmu galimai išgyvenamas tiek stebint išorę, tiek kylant jo vidumi.
Šioje erdvėje taipogi prasideda ir Dr. J.Basanavičiui skirta pastovi grafinė ekspocicija. Tai įvykių ir datų sąryšingų su Jo vardu įamžinimas. Ji įrengta ant 100 laiptų maršų apatiniu plokštumų.
Pakylama į tą pačią Saulės pusę – šiaurės rytus. Pakylėtoj iki 16 metrų aikštėlėje (~7m2) įrengta stebykla ir galima istorinės vėliavos pakėlimo vieta.
Suderintas medžiaginis pasirinkimas, istorinis-urbanistis kontekstas, nuotaikos ir filosofinės prasmės kūrimas, sutelktų ansamblio charakterį į jaukumą, muzikalumą ir meditatyvumą.
.
MEDŽIAGOS pasirinktos artimos esamai aplinkai (granitas, metalas, stiklas, medis). Siekiant pažymėt simbolinę šviesios erdvės reikšmę, spalviškai aikštei parinkta balta akmens arba balto betono danga, kitoms dangoms pasirinkta keliais tonais šviesesni sprendimai nei aplinkoje. Tvarkomos teritorijos danga numatyta smulkaus, labai šviesiai pilko granito trinkelių (4x4cm). Pakopos ir atraminės sienutės – lietos iš betono naudojant baltą cementą. Bokšto danga numatyta poliruoto (veidrodinio) plieno derinant su šilto atspalvio grūdintu stiklu. Pagrindinio meninio akcento medžiagiškumas nors ir labai šiuolaikiškas, jis visgi išlikdamas savitas laikmečio liudininkas – reflektuoja praeitį ir galimą ateitį.
MAŽOSIOS ARCHITEKTŪROS MEDINIAI ELEMENTAI (suolai, sodo dizaino sprendimai) balinto ąžuolo. Siekaint sutelkt dėmesį į pagrindines vertes, dauguma buitinių segmentų komponuojami juos integruolant ir paslepiant (Šviestuvai numatyti sulig žemės paviršių lygiu bendram ir koncentruotam apšvietimui, NP nerūd.plienas, šilta balta LED; šiukšliadėžės taipogi paviršių lygiu).
• Prognozuojama paminklo skulptūros modelio ir prieigų įrengimo kaina, sąmatiniais skaičiavimais konkurso sąlygas atitinka ir sudaro 339000 eur įskaitant PVM.
• Numatoma statybos trukmė 8 mėnesiai po galutinių brėžinių suderinimo ir sutarties pasirašymo datos.
.
Autorius Mantas Maziliauskas
bendradarbiaujant su uab “Klaipėdos komprojektas” (Povilas Šorys, Gitana Stankienė, Michailas Panovas, Raselė Jurgaitienė). Labai didelis ačiū Monikai Maziliauskienei, Eglei Jagminei ir Dmitrijui Panovui