Lukiškių urbanistinė erdvė, kurią sudaro Lukiškių bei Aukų gatvės, Lukiškių aikštė bei bažnyčios šventorius, suvokiama kaip vieningas istorinis, memorialinis, architektūrinis ir reakreacinis ansamblis. Atsižvelgiant į tai, formuojamos skirtingų nuotaikų bei charakterių erdvės. Projektu siekiama atrasti prasminius šio ansamblio akcentus, jų vidinę sandarą bei tarpusavio sąveikas.
Lietuvos sostinėje, archajiškoje Vilniaus vietoje, liepų giraitėje, kuriama Laisvės aikštė. Laisvės sąvoką, būseną bei jausmą simbolizuoja dubens, kaip indo ar įsčių metafora. Carinės ir sovietinės okupacijos metu aikštėje dominavusioms vertikalėms priešpastatomas horizontalus vietos įprasminimas. Pagrindiniai Laisvės aikštės projekto elementai – kvadratas ir apskritimas, konstruojantys simbolinę, emocinę, urbanistinę, socialinę ir funkcinę naujosios aikštės sąrangą.
Rytinėje reprezentacinės erdvės dalyje prie Vaižganto gatvės projektuojamas naujas statinys – kultūrinės ir rekreacinės traukos centras – Vilniaus Miesto muziejus, turintis ekspozicijų salę, koncertų-kongresų salę ir skaityklą-kavinę. Architektūriniu požiūriu šis paviljonas pratęstų Vaižganto gatvės urbanistinę erdvę bei suformuotų vizualinį užnugarį pačiai aikštei.
Atminties Stulpai. Aikštę perimetru juosia 77 balti, istorinę atmintį simbolizuojantys stulpai, išdėstyti ant šviesaus granito tako. Stulpai-kolonos yra vertikalūs elementai, paminklai ir šviestuvai. Ant stulpų išgraviruoti tekstai skirti Lietuvos istorijai, jos didiesiems herojams, lietuvių tikėjimui bei tautos vertybėms.
Memorialinė erdvė. Memorialinę erdvę sudaro pietinėje aikštės pusėje esantis stambus paminklinis kompleksas – buvę KGB rūmai (dabartinis Genocido aukų muziejus) su ant jo fasado iškaltais partizanų vardais, Muzikos akademija, tarp šių pastatų stovintis kryžius, obeliskas mirusiesiems tremtyje atminti. Projekte siūloma papildyti tarp abiejų pastatų esančią erdvę kontrastingu balto stiklo paviljonu – projektuojama Vilties koplyčia su Amžinąja ugnimi. Šioje vietoje per svarbiausius valstybės istorijos įvykių minėjimus padedamos gėlės, savo pagarbą atiduoda aukščiausi Lietuvos bei užsienio pareigūnai. Pietinėje Aukų skvero dalyje numatomas „muzikos“skverelis. Tai baltų suolų kompozicija vejoje, kuri sudaro tarsi natų penklines.
Svarbus projekte atsikartojantis semantinis ženklas yra vienas archajiškiausių baltiškų ornamentų – katpėdėlės kodas. Siūlomos aikštės kvadrato proporcijos (82 x 82 m) primena katpėdėlių ornamentui būdingą santykį, o aikštės pietuose projektuojamo Tautos sodo ir Aukų gatvėje siūlomo naujo skvero struktūra bei dangos atkartoja šio ornamento struktūrą.
Rekreacinė aikštės erdvė – tai Lukiškių aikštės šiaurinėje dalyje projektuojama žalia zona arba Tautos sodas, sujungiantis aikštę su Šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčios ansambliu ir jo kiemu. Lukiškių gatvės erdvė projektuojama kaip pėsčiųjų takas ir priskiriama prie parko. Tautos sodą su reprezentacine aikštės dalimi jungia 3 laipteliai, iš reprezentacinės aikštės zonos vedantys į žaliąją. Laiptai – maloni vieta pasisėdėjimui, karilionų muzikos klausymui ir kitoms laisvalaikio leidimo formoms. Tautos sodą sudarantys elementai – veja, gėlynai, grindinys, naujos skulptūros bei meno objektai, medžiai, vandens telkiniai ir kt., žaismingai grupuojami į katpėdėlių ornamento kompoziciją.
Sodo vakarinėje dalyje ir aikštės šiaurės vakarinėje pusėje šalia Vaižganto gatvės projektuojamas naujas pastatas – Vilniaus architektūros informacijos centras su kavine. Šiaurės vakaruose aikštę siūloma sujungti su būsimu nauju Ambraso architektų studijos suprojektuotu pastatu, taip pėsčiųjų zona sujungiant visą Lukiškių aikštės ansamblį su dešiniuoju Neries krantu. Pietinėje ir rytinėje aikštės pusėje siūloma įrengti L plano požeminę automobilių stovėjimo aikštelę.
.
.
Autoriai: Mantas Maziliauskas ir UAB “P.A.R.Y.Ž.I.U.S.” (J. Biliūnas, D.Dainys, R. Gritėnas, G. Jankauskas, Ž. Landsbergas, O.Lozuraitytė, A.Markauskaitė, M.Maziliauskienė, Martynas Maziliauskas, K.Mikšys, D.Tamašauskas, R.Viešchnickas)
.
2008 m. Lietuvos architektų sąjungos surengtame Lukiškių aikštės sutvarkymo architektūriniame konkurse dalyvavo 25 dalyviai. Projektas atrinktas tarp 7 geriausių. Pirmos vietos neužėmė nė vienas projektas. Konkurse dalyvavęs Manto Maziliausko ir UAB „P.A.R.Y.Ž.I.U.S.“ projektas buvo išvystytas iš 2007 m. kūrybinėse dirbtuvėse Manto ir Martyno Maziliauskų idėjos. Patobulintas projektas taip pat buvo pateiktas 2011 m. įvykusiam konkursui.
.
Užsakovas: Vilnius, Lietuva
