Nežinomo Šventojo Bažnyčia

Šventovė kuriama prisimenant Vilniaus Gedimino laikų istoriją, miesto vaizdą su įvairių religijų šventyklų iškyšuliais, čia  įspūdingai terpėjusias įvairias tikybas ir neatsitikusias baltramiejaus naktis.

Projektuojamą ansamblį siekiama organiškai įjungti į esamą sovietinio modernizmo – formalizmo architektūros plastiką taip, kad jis taptų dominuojančiu centru mikrorajone. Siekiama sukurti  sukauptą, švarią erdvę su aiškiu akcentu.. Įvertinant esamą stambių tūrių kontekstą, bažnyčios mastelis ieškomas prasminiai ir tūriškai adekvatus . Mikrorajono aplinkoje dominuoja 31 m. devynaukščiai,bei keletas šešiolikaukščių stambiaplokščių  daugiabučių. Bažnyčios aukštis numatomas 34 m. Savo  turiniu bei masteliškumu bažnyčia  taptų dominante ir bendrame vietos kontekste.

Naujasis dvasinis-kultūrinis centras būtų gerai matomas iš šiaurės nuo Medeinos, pietvakarių – nuo Justiniškių gatvės ir pietryčių nuo Laisvės prospekto, pietuose iš numatomo Šiaurinio Vilniaus aplinkelio.

Atsižvelgiant į gyvenamo rajono ovalią užstatymo struktūrą, Šventorius  projektuojamas kiaušinio formos plano. Koduojama asociacija į lietuvišką Vėlykų simboliką.

Bažnyčia projektuojama taisyklingo  kryžiaus kvadrate plano , kaip nuoroda į nesusiskaldžiusią pradžią, bei dar senesnius susitikimo-kryžkelės ženklus. Planas išaugdamas į erdvę, suformuoja  kūbo tūrį. Jo kampuose keturi skaidrūs  pilioriai-šviestuvai. Pilioriai laiko stiklinį būgną. Jo konstrukcija, kitaip nei įprasta,  kuria įgaubtą erdvinį kupolą, pro kurį į pastatą patenka pagrindinis šviesos srautas. Jo konstrukcijos karkasas piešia įspūdingą saulutės piešinį.. Taip priartėjama prie unikalios lietuviškos  Saulutės , tik šiuo atveju ženkliukas ne kaip tradicijoj ant  ant bokštų, o jau visas kupolas tampa peršviečiamu ženklu. Prisimenant dailės istoriją ir paišomus iliuzinius, menamus dangaus skliautus bažnyčiose, naujame statinyje gi, -  pasinaudojant laikmečio techninėmis galimybės, kviečiama naujam tikėjimo ir tikrovės permąstymui prie tikroviškų dangaus vaizdų.

Fasadai kuriami keturis kart pakartojant abstrahuotą archetipinę dvibokščio fasado ikoną. Vienodai svarbūs visi 4 fasadai, nėra „blogojo“. Pastatas  traktuojamas kaip koncentriškas, o ne kaip užbaigiantis tam tikrą ašį .

Ovali teritorija simetriškai užstatyta pagal išilginę šiaurės rytų-pietvakarių ašį. Toji ašis jungia vandens vietą, bažnyčią,  parapijos namus su klebonija ir parapijos sodą. Simetriškai šios ašies, kyla dveji laiptai iš ŠR ir ŠV. Erdvių kompozicija sudaro stiprėjantį įspūdį artėjant nuo pakraščio į centrą.

Šventorius apjuostas žema betonine balta tvora, kuri funkcionuoja ir kaip suolas.

Medžiagiškumas.Tiek iš vidaus, tiek iš lauko sienos tinkuojamos rupiu tinku išryškinančiu  akmenų faktūrą ir dažomos baltai. Keturi bažnyčios bokštai – pilioriai apjuosti nerūdijančio plieno kolonų ažūru (ant metalinių lynų suverti d-17cm nikeliuoti vamzdžiai akcentuojantys vertikalią kryptį), pro kurį  sklinda netiesioginė šviesa į pastatą, o tamsiu paros metu, iš pastato. Skaidrumas per pastato kampus suteikia lengvumo, o vertikalės – kilimo į viršų įspūdį.

Interjere aplink  stalą apskritimu išdėstyti klauptai, balkonai ir pakabinti šviestuvai suformuoja, šviesos šulinį .Viduje dominuoja baltos spalvos gama išgaunama per faktūras. Grindų danga – poliruotas baltas akmuo. Vidaus sienos tinkuojamos tuo pat baltu tinku kaip ir lauke. Pagrindiniai vartai, klauptai ir altorius pagaminti iš balinto ąžuolo masyvo.

Funkcinis zonavimas. Pagrindiniai vartai – tambūras – didžioji salė – altorinė dalis-choras. Iš didžiosios salės galima patekti į koplyčias esančias simetriškai iš dešinės ir iš kairės altoriaus pusės. Taip pat patekimas į zakristiją (su atskiru išėjimu į lauką) ir į uždarą laiptinę – liftinę (su atskiru išėjimu į laiką). Vertikalus ryšys su rūsyje esančiom šarvojimo salėmis (pagrindinis patekimas atvirais laiptai iš lauko); sanitariniu mazgu ir techninėm patalpom; antram lygyje balkonu; trečiajame lygije eksploatuojamu stogu su apžvalgos aikštelėmis,bei trečiaja koplyčia, techniniu mazgu. Ažūrinėse fasadų angose iš 4 pusių kabinami varpai (karilionai).

Konstrukcija.Pagrindinės nešančiosios konstrukcijos suformuotos iš gelžbetoninio monolito karkaso. Kuriant įgaubtąją kupolinę erdvę naudojama įtemtoji lynų metalo konstrukcija (veidrodiniu plieno paviršium)  ir skaidrus stiklas.

Techniniai rodikliai:

Bažnyčia:

Bendras  statybinis tūris – 17.400 m3;

Bendras  plotas – 790 m2;

Sėdimų vietų skaičius – 400.

Parapijos namai ir klebonija:

Bendras  statybinis tūris – 5.050 m3;

Bendras  plotas – 740 m2;

Sklypo užstatymo plotas – 1850m² ;tankis – 0.24 ; intensyvumas – 1,2.

Automobilių stovėjimo vietų – 117

2006 Akademinis bakalaurinis  konkursas. Autorius: M. Maziliauskas, vad.prof. V.Brėdikis, recenz. prof. V.E.Čekanauskas.

taipogi vėliau:

2007 Privatus konkursas.

N vieta

Užsakovas: uab “Vilniaus archivyskupija”