Ulytės Vienkiemis

Šiuo projektu siekiama sukurti pradžią naujų lietuviškų  kultūros salų ne megapolių centruose, o daugiau gamtinėse užuovėjose. Žodis lietuviškų tapatinamas su valstybės pavadinimu ir veiksmažodžiais lieti, sulieti . Tokiu pagrindu projektas atviras jungčiai įvairioms kultūroms tiek lokalia, tiek ir globalia prasme.

Tinklelio kultūra (apeiga),  kaip galima metafora, rėpianti archainių ir šiuolaikinių kultūrų (kaip pvz.Virvelinė kultūra ar kt.)minties jungtis dabarties judesiuose.

Aptariant šią idėją su rėmėjais, perspektyvoje numatomos dar 7 potencialios centrų vietos kitose Lietuvos vietose. Tokių būdų siekiama “užmegzti tinklelį” ir per naują meninę prizmę adekvačiai ir kritiškai reaguoti į laikmečio tendencijas iš naujų taškų, bei kurti altrnatyvias perspektyvas.

Ulytės Vienkiemis , tai individualios pradžios projektas, kuris  pradėtas vykdyti nuo 2001 m., senojoje giminės vietoje (viensėdyje, 5 km nuo Anykščių). Šią vietą galima permąstyti bent jau dvejų šimtmečių išklotinėje. Esami seniausi įrašai gryčios staktoje yra 1829 metų, o pagal perduodamus atsiminius,- klėtys yra gerokai senesnės. Pagrindinė gatvelė rytų-vakarų ašimi buvo grįsta akmenimis, kas rodo tam tikrą kultūrą.

Kultūros centrų projektu ieškoma  naujo gamtos-kultūros santykio.

Įvertinant Anykščių XIX-XXa. bendrą kultūrinį paveldą, bei čia kūrusių meninkų paliktą dvasinį lauką, šių dienų dažnai šabloninius bei formalius kultūrinius projektus Olandų Vorutos (Mindaugo) pilis, pramogų ir laisvalaikio centrai,  ir kt.), – minimoje vietoje siekiama sukurti alternatyvios vadinamąjai popkultūrai centrą.

Programoje numatyta veikla apima ištisus metus: tapybos plenerai, koncertai, poezijos ir filosofijos vakarai, edukacinės programos vaikams.

Achitektūrinė tūrinė-erdvinė koncepcija: išryškinamas tradicinis gatvinio gotinio (vad. pjūklinio) užstatymo planas, veiksmas organizuojamas abipus gatvelės ant vienos ašies.

Achitektūrinė funkcinė koncepcija: palei viensėdyje išlikusią senąją gatvelę, vadinama Ulyčia (Ulytėlė), prie dviejų senųjų (gryčia ir klėtis)  ir konceptualiai atnaujinamo vienatūrio gurbo ir daržinės ( 120m²).  kompozicijos , ateityje organiškai komponuot dar 4 archetipinius aukštaitiškus dvišlaičius tūrius ( po apie 70m²). Pastatus numatoma panaudoti, kaip menininkų rezidencijas. Tolėliau nuo šios gatvelės atstatyti klojimo tūrį (apie 400m²), kurį panaudot, kaip galeriją, didžiąją jungiančią erdvę įvairai paskirčiai. Pasodybiniuose miškeliuose numatytos 3 medinės rotondos garsui, tylai ir rašto menams (po 40m²)

Pastatų medžiaginėj formoje numatyta naudoti artimas esamam gamtiniui kontekstui medžiagas (medis, molis, šiaudas, natūralūs pigmentas ir kt.)