Nuo kelio iki spindulio. Paminklas broliams Vileišiams

Š e i m a i – T a u t a i – V a l s t y b e i

Nuo kelio iki spindulio.

Paminklas broliams Vileišiams. Vilnius 2008

„ …iš užmaršties,pavergtos ir niekinamos tautos išaugome sau žmonėmis su drąsia    pretenzija reikštis šiame pasaulyje ir tarti lygiai su kitais savo žodį kaip laisvi su laisvais. Ir mes judinome žemę.“

Jonas  Vileišis

Prisimenant šviesiųjų Lietuvos Valstybės veikėjų, Petro, Antano ir Jono Vilešių,  gyvenimo tikslus ir nuveiktus darbus, pastebėsime jų pasiaukojimą Lietuvos labui. Akivaizdus ir pabrėžtinas modernus mąstymas bei įžvalgos . Atsižvelgiant į brolių nesavanaudiškus įsiprasminimo  ženklus  gyenime , Jų  įamžinimui ieškoma bendros, modernios,  apjungiančios  simbolinės struktūros.

Istorijos ir šiandienos  sąlytyje  apmastomi  lietuviškumo ženklai, tautiškumo idėjos ir patriotizmo  jausenos. Daugiasluoksnio turinio  aktualumui laike atskleisti,  pasirinkta abstrahuota plastinė-ženklinė struktūra. Svarbus ne tik praeities įamžinimas, bet ir dialogas  šiandienoj su  viltinga perspektya į ateitį.

Pasirinkta Kelio -Spindulio metafora.  Asociatyvios refleksijos aprėpiančios koduojamus Aušros, Laisvės spindulių , Sąjūdžio, besiskleidžiančio žiedo ženklus. Takai, kurie susitinka ir virsta spinduliais. Horizontalių ir vertikalių spektras , kaip  pradžios ir pabaigos vienovė, kaip kartų dialogo vertybė.

Skveras ir paminklas traktuojami , kaip vientisa erdvės kompozicija, kurios prasminis intensyvumas koncentruojasi ties vertikaliąja paminklo vieta. Paminklinės kompozicijos erdvinė sandara artima egzistencinei simbolinio peizažo sandarai (apčia-horizontas-viršus). Vertikalioj daly akcentuojamas  „V“ : ženklas , talpinantis esminius įpaminklinimo kodus: Vileišiai – Valstybė – Vilnius . Pozityvi paminklo simbolika nurodo į šviesių dalykų pergalę laike ir tampa sutartiniu ženklu.

Horizontalioj daly  kaip nedaloma erdvės-paminklo visuma,- miesto ir dabar gyenančių žmonių keliai, suponuoja galimą artumą toms idėjoms ir siekiams kuriais gyveno broliai Vileišiai. Erdvės-paminklo spinduliai ir keliai persipindami su miesto takais,  sprendimą apjungia į vientisą  struktūrą su miesto simboliniu ir urbanistiniu audiniu.

Ant apatinės vertikalaus paminklo dalies , iš vienos pusės įrašomos Petro, Antano ir Jono Vileišių pavardės su datomis, iš kitos sentencija- Šeimai-Tautai-Valstybei.

Pasirinktas titano plieno medžiagiškumas bendrai artimas tradiciniams brolių Vileišių veiklos instrumentams- braižybos (pvz.skriestuvas, liniuotė), gydymo (skalpelis), rašto (plunksnakotis).       Laužtinis paviršius keistų šviesos ir spalvos spektrą visą parą, visais metų laikais. Aikštėje koncentriškai aplink vertikalią paminklo dalį skleidžiasi šviesos juostelės. Tai į aikštės grindinį integruoti šviestuvai ir 3 titano plieno juostelės, kaip simbolinai brolių  Vileišių  keliai- spinduliai. Vertikali paminklo dalis ir  titano plieno juostelės, -apšviestos koncentruota šviesa iš visų pusių.

Paminklo išmatavimai – 4,90 x3,25 x 0,20 (plieno storis 3mm)  ; pagrindo – 0.35 x3.30 x0.25 metro; horizontalių šviestuvų ir plieno juostelių plotis – 9 cm .

Išlaikomas esamas sklypo terasanis charakteris. Išskiriamos 2 zonos: reprezentacinė aikštė- arčiau gatvės ir 2 metrais žemiau- rekreacinė zona, arčiau upės. Šios zonos turi centrinius takų susikirtimo taškus-aikšteles. Reprezentacinės zonos centre komponuojamas paminklas, o rekreacinės zonos centras –laisvas .

Riba su  T. Kosčiuskos gatve atskiriama neaukšta (apie 40cm) atramine sienele, o skvero pusėje kadagių gyvatvore (h= 90cm). Dalinis vizualus ribojimas atsiranda, siekiant sukurti ramesnio, išskirto skvero charakterį į kurį nuo gatvės ateinama kaip į „kitą“ vietą . Suteikiant reprezentaciniai aikštės daliai stabilumo, mažinamas bendras posvyris,  1 metru žeminant rytinį sklypo kampą. Aikštės (177m²) dangai siūlome šiesiai pilką šiaušto paviršiaus granitą. Dauguma augmenijos išlaikoma esama. Naujai siūloma pasodinti baltųjų magnolijų krūmų. Magnolijos, anksti pavasarį žydintys krūmai, kurie simbolizuoja kilmingumą , jaunystę, meilę gyvenimui.  Atsiranda plastinis ir simbolinis santykis tarp tvirto ir aiškaus paminklo ir švelnių žiedų, kaip harmonija ir lygsvara.

Neries šiaurės- vakarinis šlaitas– projektuojamas, kaip  takų, krantinės, suolų bei žaliųjų plotų rekreacinė struktūra. Siūlomi nusileidimai prie upės pandusais bei laiptais. Vakarinėj daly išskirti mediniai laiptai-suolai, kaip galima saulėlydžių stebėjimo vieta. Dalį krantinės siūlome tvarkyti įriangiant medinę pakrantę. Kietosios dangos – šiesios betono trinkelės.

Organiškai įkomponuotas, vertikalaus charakterio, gerai matomas paminklas santykyje su Petro ir Povilo bažnyčios vertikalėmis (taip pat menamas ryšys su šalia esančiais Vileišių namais) žiūrint iš Vakarų, o  žiūrint iš šiaurės rytų, santykį su Gedimino kalno ir  bokšto vertikale ašimi.

Architektai:  Mantas Maziliauskas ir Martynas Maziliauskas

Viešas konkursas.  N vieta

Užsakovas:   VšĮ “Vileišių kolegija”