Baltoji Vienybės aikštė

Aikštės grindinio raštas

Vienybės aikštė – svarbiausia Kauno miesto reprezentacinė aikštė. Tai Lietuvos istorijai ir valstybingumui bei patriotizmo puoselėjimui ypač svarbi vieta.

Tai svarbiausia miesto jubiliejinių, memorialinių, kultūrinių, pramoginių renginių bei miestiečių ir miesto svečių mėgstama poilsio zona.

Ji apsupta žymiausių Kauno pastatų: Vytauto Didžiojo karo bei M. K. Čiurlionio muziejų komplekso, Kauno Technologijos bei Vytauto Didžiojo universitetų, verslo bei mokslo įstaigų. Jos dalyje – Karo muziejaus sodelyje  -  yra Nežinomo kareivio kapas, Laisvės paminklas, kitų Lietuvai nusipelniusių žmonių monumentai ir atminimo vietos.

Vienybės aikštė – reikšmingiausias XX  a. Lietuvos ir Kauno miesto architektūrinis ansamblis.

Vienybės aikštę sudaro trys pagrindinės zonos: plotas ties V. Putvinskio gatve, dalis tarp Maironio gatvės vakaruose ir iki tarpukario Karo muziejaus ribos rytuose bei zona, suformuota sovietmečiu.

Cariniu laikotarpiu suformuota aikštės planinė ir erdvinė kompozicija nedaug pakito. Iš pradžių tai buvo niekuo neišsiskirianti aikštė mieste, ją skyrė gatvė. Tarpukario laikotarpiu Vienybės aikšte buvo vadinami du skverai iš abiejų K. Donelaičio gatvės pusių, kurių vienas sovietmečiu, formuojant naujos aikštės erdvę, buvo išplėstas „Miestprojekto“ link…

Baltoji  Vienybės aikštė . Idėja  Siekis  Kelias

Jau tarpukaryje Laisvės sodelis buvo  istoriškai susiformavusi memorialinė erdvė. Tokia jis išlieka ir šiandien.

Naujai projektuojant Vienybės aikštę siekiama Laisvės sodelį išlaikyti  pagrindiniu akcentu, Vienybės aikštę traktuot kaip ramų foną  ir  formuoti  vientisą ansamblį .

Atvira Baltoji Vienybės aikštė, kaip menama pauzė ir įžanga , kaip baltas lapas su juodo rašalo lašais.

Vienybės aikštės perskyrimas iš esmės prieštarauja vienybės idėjai. Juolab, kad tai primestinė duotybė likus nuo okupacijos laikų. Baltoji Vienybės aikštė projektuojama Sujungus  skverus abipus gatvės.   Formuojamas vientisas pėsčiųjų takas nuo Karmelitų salos iki Vienybės aikštės. Transportas nukreipiamas -1lygiu .

Laisvės sodelis, apjungta Vienybės aikštė ir dalis K. Donelaičio gatvės (nuo Maironio sankryžos iki Vienybės aikštės rytinės ribos) taptų pilnai laisva reprezentacine erdve. Šią erbvę perimetru juosiantys pastatai (išskyrus universitetus) galėtų būt pritaikomi labiau kultūrinei, tautinei, bei edukacinei veiklai. Aktualizuojant perimetrą, aikštės erdvė taptų daug patrauklesnė ir gyvesnė.

Baltoji Vienybės aikštė sudaryta iš trijų pakilimų: kylant nuo S. Daukanto gatvės iki universitetų aikštės; 3 laiptais iki kvadratinės centrinės dalies,kuri sutampa su Laisvės sodelio lygiu; ir 3 laiptais iki trečio lygio, kur aikštė virsta pastatu. Tai „baltų raštų“ galerija, kurioje eksponuojami svarbiausi Lietuvos vienybės ženklai (svarbiausia informacija rašytiniuos, vizualiuose ir skaitmeniniuose formatuose.). Perspektyvoje, iš galerijos galima jungtis(-1lygiu)  su M.K.Čiurlionio ir Vytauto Didžiojo muziejais.

Aikštė ir galerija, kaip architektūrinė-meninė abstrakcija, skaitoma kontekste, kalba apie svarbius dalykus, kurie pajuntami sąlytyje su atminties laikmečio ir konteksto išgyvenimu.

.   Aiškaus kvadrato plano centrinė aikštės dalis – architektūrinė pauzė kaip koncentrinis kaupiantis vienetas, kuris turi aiškias erdvines–simbolines kryptis. Baltosios galerijos horizontalusis tūris šiame ansamblyje yra svarbus siekiant humanizuoti situacijos masteliškumą, akcentuoti Vytauto Didžiojo karo muziejaus varpinę, plastiškai apjungiant bendrą ansamblio tūrinę-erdvinę kompoziciją.  Atsižvelgiama į   Prisikėlimo bažnyčios baltąją vertikalę.

Centrinės aikštės akcentu lieka pietrytinėj daly, J.Tumo-Vaižganto sodintas, Vienybės Ąžuolas. Balto akmens grindinyje iš vakarų ir rytų pasodintos piramidinės tujos, tarpe jų dėstomi balto akmens suoliukai. Sklypo perimetru eilėmis sodinami kiparisai. Centrinė aikštės dalis, tarsi rašalo taškais, perimetru  kontūruojama keliais juodais marmuriniais rutuliais-šaltiniais, kaip rąšto metafora.

Ties Vytauto Didžiojo universitetu formuojamas skverelis su baltais kubais-suolais bei meniniu akcentu (Klombos-suolai su medžiais ir žole – plastika, artima Laisvės alėjos žaliojo zonavimo sprendimams). Siūloma formuoti skverelį ir prie istorijos muziejaus rytinio fasado kaip jungtį su Vienybės aikšte. Ašį nuo Laisvės statulos iki V. Putvinskio gatvės siūloma akcentuoti įrengiant aiškų platų taką.

Virš projektuojamos požeminės K. Donelaičio gatvės dalies, siūloma pėsčiūjų zona, kuri išlaiko erdvinį gatvės paveldą. Atsisakius intensyvaus transporto srauto per memorialinę-reprezentacinę erdvę,  Laisvės sodelis įgauna laisvą pietinį perimetrą ir tampa dar  aiškesnis pagrindinis viso ansamblio akcentas.

Iš aikštės baltosios galerijos siūlomas ryšys ir naujos ekspozicinės erdvės(apie1700m²) su Vytauto Didžiojo karo bei M. K. Čiurlionio komplekso muziejais patenkant -1 lygiu pietinėje sklypo dalyje.

Eismas nuo Maironio sankryžos iki Vienybės aikštės rytinės ribos nukreipiamas -1 lygiu. Išlaikomos 3 požeminės ir viena antžeminė juosta (kaip servitutas ir dviračių takas prie S. Daukanto g.).

Kadangi bus ruošiamas požeminės automobilių stovėjimo aikštelės po S. Daukanto gatve nuo Karaliaus Mindaugo iki K.Donelaičio g. projektas,  projektuojami požeminiai ryšiai tarp  K. Donelaičio gatvės ir  Karaliaus Mindaugo gatvių erdvių.

Patekimui į automobilių aikšteles bei prekybos centrus ,iš aikštės prieigų projektuojamos penkios laiptinės-liftinės į -1; -2; ir -3 lygius. (Prekybos centrai projektuojami pietinėje sklypo dalyje dviem požeminiais lygiais: pirmasis – atskirtas (1245m² ir 1174 m²), o antrasis – sujungtas (apie 6100m²).

Autorius  Mantas Maziliauskas  kartu su UAB P.A.R.Y.Ž.I.U.S

Viešas konkursas. N vieta

Užsakovas:  Kauno savivalda